Žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be deguonies. Kad ir kaip banaliai skambėtų šis teiginys, procesai, padedantys transportuoti deguonį iš aplinkos oro į įvairias kūno ląsteles, yra sudėtingi (de Marees, 2003). Dėl atstumo tarp kūno ląstelių ir aplinkinio oro žmogaus organizmui reikalingos specialios ir sudėtingos transporto sistemos – kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos bei kraujo transportavimo terpės, kad būtų užtikrintas pakankamas deguonies tiekimas. Daugelis kūno dalių dalyvauja kvėpavime, pvz.

Kvėpavimas – anatomija:

Viršutiniai kvėpavimo takai galvos srityje:

• Nosies ertmė

• Ryklės

• Gerklų

Apatiniai kvėpavimo takai kamieno srityje:

• Trachėja (trachėja)

• Trachėjos šakos (bronchai)

• Plaučių alveolės (alveolės)

Nosies ertmė:

Dvi nosies ertmes nosies pertvara padalija į dvi dalis, o nuo burnos ertmės skiria gomurys. Viduje paviršius išklotas gleivinėmis ir padengtas blakstienuotais plaukeliais (Fuchs & Reiß, 1990).

Nosies ertmės kvėpavimo funkcijos:

• Kvėpuojamo oro pašildymas iki 35-37°C per gleivines, kurios yra gausiai aprūpinamos krauju

• Kvėpuojamo oro drėkinimas, kad šios kvėpavimo sistemos neišsausėtų

• Išvalyti orą, kuriuo kvėpuojame per gleivines ir blakstienas, nuo dulkių ir kitų smulkių svetimkūnių

Ryklė:

Ryklė yra maždaug 10–15 cm ilgio raumeningas, vamzdelį primenantis darinys, išklotas gleivinėmis ir jungiantis mūsų burną bei nosį su maistu ir trachėja (de Marees, 2003). Ryklė taip pat atsiveria į gerklas, kurios turi savo funkciją.

Gerklos:

Prie ryklės besiribojančios gerklos susideda iš kelių kremzlių (skydliaukės kremzlės, kriokoidinės kremzlės, arytenoidinės kremzlės x 2), kurios kartu su kauliniu liežuvio skeletu sudaro gerklų skeletą (Fuchs, 1995).

Gerklų kvėpavimo funkcija:

• Kvėpavimo kanalas, jungiantis viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus

• Apsaugo apatinius kvėpavimo takus per apsauginį refleksą (kosulys)

Vėjo vamzdis (trachėja):

Tai 10-15 cm ilgio vamzdelį primenanti struktūra, esanti priešais stemplę. Iki 20 pasagos formos kremzlių breketų standina trachėjos sienelę, kuri ketvirtojo krūtinės slankstelio lygyje dalijasi į du pagrindinius bronchus (de Marees, 2003).

Bronchai ir alveolės:

Du pagrindiniai bronchai atsiveria į du plaučius dešinėje ir kairėje. Ten jie dalijasi į vis mažesnes šakeles (bronchioles). Galiniuose bronchuose yra latakai, turintys mažus, plonus, į apvalkalą panašius iškilimus (alveoles arba alveoles). Šiuos maždaug 300 milijonų alveolių supa glaudžiai susietas plaučių kapiliarų tinklas, atsakingas už dujų mainus (Levine / Stray-Gundersen, 1997).

Plaučių ir dujų mainų funkcinis principas:

Kad dujų mainai vyktų greitai ir pakankamai bei pasiektų visas audinių struktūras, žmonėms veikia du pagrindiniai mechanizmai:

• Greitas dujų transportavimas judant dujoms ar skysčiams.

Tai reiškia dujų transportavimą per kvėpavimo takus. Per dumplių sistemą (plaučius, krūtinės ląstą, kvėpavimo raumenis).

• greitas dujų pernešimas per kraujagyslių sistemą per širdį, kuri veikia kaip vožtuvo siurblys (de Marees, 2003).

• Santykinai lėtas dujų mainai difuzijos būdu tarp alveolių ir kapiliarų arba kapiliarų ir ląstelių. Kad šiuose taškuose dujų mainai vyktų kuo greičiau ir pakankamais kiekiais, difuzijos atstumai yra trumpi (1/1000 mm ir mažiau), o mainų plotai yra dideli (plaučių kapiliarų paviršius = apie 100 m² / raumens kapiliarų paviršius). = maždaug 600 m²) (Levine / Stray -Gundersen, 1997).

Krūtinės ląsta susideda iš krūtinkaulio, šonkaulių ir krūtinės ląstos stuburo. Šonkauliai gali būti judinami per jungtines jungtis tarp šonkaulių ir stuburo. Dėl to krūtinės ląstos vidus tampa didesnis arba mažesnis (de Marees, 2003).

Aktyvus įkvėpimo (įkvėpimo) procesas vyksta susitraukiant diafragmai ir išoriniams tarpšonkauliniams raumenims. Dėl šių susitraukimų gerklės vidus plečiasi ir taip susidaro neigiamas slėgis, dėl kurio plaučiai prisipildo oro. Oras, kuriuo kvėpuojame, paprastai turi 20,9 % deguonies. Alveolėse šios deguonies dalelės pasklinda į kraują ir pasiekia ląsteles, kuriose jos metabolizuojamos. Skilimo produktai, tokie kaip anglies dioksidas, ląstelių kapiliarais išleidžiami atgal į kraują ir nunešami į plaučius. Pasyvus iškvėpimo procesas vyksta, kai atsipalaiduoja raumenys. Tai lydi krūtinės ląstos vidaus dydžio sumažėjimas ir dujų išsiskyrimas iš plaučių (de Marees, 2003).

Giliai kvėpuojant, kaip ir fizinio krūvio metu, be aukščiau minėtų elementų, įkvėpime dalyvauja ir vadinamieji pagalbiniai kvėpavimo raumenys (kaklo raumenys, krūtinės raumenys, priekiniai dantukai). Taip atsitinka, kai tik organizmui reikia 50 l/min ar daugiau vėdinamo oro kiekio (de Marees, 2003).

Iškvėpimo metu pilvo raumenys ir vidiniai tarpšonkauliniai raumenys padeda susitraukti krūtinės ląstos vidų ir taip užtikrinti pakankamą dujų apykaitą (Fuchs, 1995).

Kontaktas

Ar turite klausimų apie Phantom treniruočių kaukę? Su mumis bet kada galite susisiekti čia:

• paštas: info@phantom-athletics.com

• Tel.: +43 (0) 1 325 22 58

• Facebook: www.facebook.com/PhAthletics

• Instagram: phantom

• Snapchat: phantom .athl

• WhatsApp: +43 676 3965188

–> Džiaugiamės galėdami padėti!